754 -ių metų istoriją skaičiuojantis miestelis įsikūręs Plungės rajone, 24 km. nuo Telšių, 9 km. nuo Alsėdžių ir 10 km. nuo sedos, Varduvos aukštupio krantuose. Miestelis garsėja visuotiniais atlaidais, kurie vyksta liepos mėnesį dvi savaites ir sutraukia tūkstančius tikinčiųjų iš Lietuvos ir užsienio.
Iki Kryžiaus kelio įkūrimo miestelis vadinosi Gardais. Gyvenvietė pirmąsyk istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. XV a. padžioje Vytautas Didysis miestelį padovanojo Žemaičių vyskūpui. 1583 m. jau minimas Gardų miestelis, XVI a. - pirmoji bažnyčia. Visoje Lietuvoje miestelis pradėjo garsėti po to, kai vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 metais čia įkūrė 19 koplytėlių Kryžiaus kelią ir juo rupintis pasikviete vienuolius domininkonus, 1642 m. pastatydino vienuolyną. 1644 m. miestelyje įsteigta pirmoji mokykla. 1650 m. į bažnyčią atvežtas stebuklingas Marijos paveikslas.
Domininkoniškasis Kryžiaus kelias Žemaičių Kalvarijoje – tai vieta, kur tikintysis gali kopdamas nuo kalvelės ant kalvelės dvasisškai įsijausti į Atpirkimo aktą ir bent mažumėlę fiziškai išgyventi lemtingąją Kristaus kelionę į Golgotą. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio apvaikščiojimas labiau nei kurios kitos pamaldumo formos Lietuvojeturi ryškų liaudies kultūros klodą, o tai liudija gilų žmonių tikėjimą šios vietos ypatingumu.
Nuo 1742 m. Žemaičių Kalvarijos iškilmėse imti teikti visuotinia atlaidai, kuriems gautas leidimas iš popiežiaus. 1889 m. domininkonus išvarė carinė rusų valdžia. Nuo to laiko Kryžiaus keliu rupinosi pasauliečiai kunigai. Nuo 1928 m. parapiją globojo tėvai marijonai. Sovietiniais metais uždraudus Žemaičių Kalvarijos pavadinimą, miestelis vadinosi Varduva. Senasis pavadinimas gražintas 1989 m.
Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje gyvena apie 2500 žmonių, yra 27 kaimai. Plotas 12462 ha, didžioji seniūnijos dalis yra Žemaitijos Nacionalinio Parko (ŽNP) sudėtyje.
Architektūrinės vertybės: Žemaičių Kalvarijos bažnytinių pastatų ansamblis: 1781 – 1824m. domininkonų pastatyta ankstyvojo klasicizmo stiliaus Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kuriai 1988 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė Mažosios Bazilikos vardą, 19 kryžiaus kelio koplyčių, klebonija (buvęs vienuolyno pastatas).
Istorinės vertybės: poeto Vytauto Mačernio kapas ir sodyba Šarnelės kaime ir muziejus Žemaičių Kalvarijoje, Konstantino Bružo sodyba – muziejus „Žalioji trobelė“, Vincento Juškos, Emilijos Pocaitės, seserų Repšaičių ir kt. knygnešių bei žymių žmonių kapai Beržų kapinėse.
Žemaičių Kalvarijoje mokėsi vyskupas M. Valančius, istorikas S.Daukantas.
