Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji yra viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Didysis Tiltiškių malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, teikusi elektros energiją Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojams. Malūną ir Salaką jungė pirmoji Zarasų krašte aukštos įtampos elektros tiekimo linija su dviem transformatorinėmis. Malūnas gerokai pakeldavo vandens lygį Kiškelio ežere, užliedavo aplinkinių kaimų pievas. Žmonės malūnininką padavė į teismą. Po ilgo bylinėjimosi savininkas malūną padegė, o už gautus draudimo pinigus 1936 metais pastatė akmeninį malūną.
Po 1982 metų rekonstrukcijos malūnas beveik atgavo pirmykštį savo veidą. Jis - dviaukštis, 10x10 m. dydžio, sienos - lauko akmenų ir kalkių skiedinio mūras.
1979 m. Zarasuose buvo įrengtas nedidelis energetikos muziejus, tačiau jam plėsti nebuvo patalpų.
1982 m. seną ir apleistą Tiltiškių vandens malūną atremontavo Zarasų elektros tinklų rajono darbuotojai ir 1986 m. spalio 20 d. muziejus atidarytas lankytojams.
Muziejaus rinkinį sudaro Tiltiškių vandens malūnas ir jo įrengimai, elektros įrenginiai, įvairūs stendai, fotografijos, energetinė literatūra bei kiti eksponatai, bylojantys ne tik apie Zarasų krašto bet ir visos Lietuvos energetikos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos atominės elektrinės.Muziejuje galima pamatyti kaip atrodė Antalieptės, Kavolių, Kiemonių, Marimonto, Pakaušio, Šlyninkos, Štadvilių, Tiltiškių, Zirnajų ir kiti vandens malūnai.
Pagrindinis ir originaliausias muziejaus eksponatas - tai pats vandens malūnas, po rekonstrukcijos atgavęs beveik pirmykštį savo veidą.
Dalis, kurios eksponatai netelpa malūne, išdėstyta lauko aikštelėse. Čia galima pamatyti visų iki 10 kilovatų elektros tiekimo linijų atramų tipus, naudotus Zarasų rajone, transformatorines pastotis, senoviškus energetikos įrenginius iš senų vandens malūnų.
