Skirsnemunė

Skirsnemunės praeitis yra turtinga. XIII a. miestelio apylinkėse jau buvo lietuvių ir kryžiuočių pilių: į rytus nuo Nemuno dešiniajame krante buvo Bisedos pilis, o kairiajame, netoli Skirsnemunės,kryžiuočiai pastatė Cristmemelio pilį. 1313 m. kryžiuočių ordino metraštininkas Petras Dusburgietis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo Skirsnemunę. Povytautiniais laikais miestelis priskirtas prie Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės (DLK) dvaro. 1792 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė Skirsnemunei miestelio teises ir leido turėti herbą, vaizduojantį kardą, sukryžiuotą su lauro šakele. Kardas sidabrinis, jo rankena ir laurų šakelės auksinės, o herbo dugnas mėlynos spalvos.

Pirmosios rašytinės žinios apie mokyklą Skirsnemunėje siekia 1844 metus. 1992 m. vasarą buvo iškilmingai paminėtos Magdeburgo teisių suteikimo miesteliui 200-osios metinės.

2003 m. buvo paminėtas šv. Jurgio katalikų bažnyčios 100 metų jubiliejus. Skirsnemunės miestelis įsikūręs Jurbarko rajone, Tauragės apskrityje. Vietovė išsitęsusi dešiniajame Nemuno krante, plačiame ir ilgame slėnyje, 10 km nuo Jurbarko į rytus, palei kelią Kaunas - Jurbarkas - Klaipėda ir netoliese nuo kelio į Raseinius.

Skirsnemunė ir jos apylinkės yra vaizdingoje Karšuvos žemumoje. Miestelio kraštovaizdį puošia Nemuno slėnis ir sraunūs jo intakai, įvairus reljefas, gausi augmenija. Vakaruose yra Antkalniškių piliakalnis, rytuose Šilinės ąžuolynas ir prasideda Panemunių regioninio parko teritorija, kurioje yra Šilinės karčema (1 km), Panemunės (3 km) ir Raudonės (10 km) pilys.

Skirsnemunės miestelis yra seniūnijos centras. Teritorijoje yra daug lankytinų vietų:
· poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio gimtoji sodybvietė (Paantvardžio kaimas);
· knygnešio Jurgio Paškausko ir švietėjo M. Gadliausko kapai (Skirsnemunės katalikų kapinėse);
· šv. Jurgio Romos katalikų ir evangelikų - liuteronų bažnyčios (Skirsnemunėje);
· miestelio muziejus (Skirsnemunėje);
· Panemunės pilis (Pilies kaimas);
· buvusio seleziečių vienuolyno pastatai (Pilies kaimas);
· Šilinės ąžuolynas ir karčiama (Šilinė);
· Antkalniškių piliakalnis.

Bendruomenėje gyvi senieji amatai: kalvystė, medžio darbai, žvejyba, rankdarbiai ir kt. Tradicinėmis tapo Užgavėnių šventės linksmybės, Joninės, Adventinės popietės, kalėdiniai renginiai. Labiausiai mėgstama Miestelio šventė, vykstanti svarbiausių parapijos atlaidų - šv. Baltramiejaus dieną.