Salakas savo pavadinimą gavo nuo anksčiau greta buvusio Salako ežero. Miestelis anksčiausiai minimas kaip Lietuvos didikų medžioklės centras. 15 a. čia buvo įsteigta katalikų parapija. 16 a. pabaigoje Jogaila Salaką perleido Vilniaus vyskupijai. Miestelis labai nukentėjo švedų karų metu, buvo nusiaubtas, didelė dalis sudeginta.
Miestelyje yra unikali akmeninė Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčia.
