Puziniškis įsikūręs tarp Asalnų ir Asalnyčio ežerų ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria Asalnų kraštovaizdžio draustinio panorama. Puziniškio kaimas tai sena grupinio tipo gyvenvietė, kurios pirmieji gyventojai buvo bajorai Lukoševičiai. Senosios architektūros pavyzdžių nėra išlikę, nes 1933 metų vasarą sudegė visas kaimas.
1919 metais Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Puziniškis atsidūrė pasienyje. Kaimelį dažnai puldinėjo demarkacinę liniją pažeidinėjantys lenkų legionieriai. Po antrojo pasaulinio karo Puziniškio apylinkėse slapstėsi bolševizmui priešinęsi Lietuvos partizanai. Žuvusiųjų partizanų atminimui kaime pastatytas paminklas ir didelis kryžius.
Puziniškio pasididžiavimas - kaimo gale, atšlaitėje, augantis net už kaimą senesnis ąžuolas. Manoma, kad jis mena visą kaimo istoriją. Čia pat, tarp pastatų, šlama senoji kaimo liepa.
